Iki XVII a. Vitės gyvenvietė vystėsi gana vangiai. 1630-ųjų Klaipėdos ir jos apylinkių žemėlapyje čia pažymėtos tik kelios sodybos - 6 mediniai vienaaukščiai nameliai. XVIII a. pradžioje Prūsiją ir kaimyninius kraštus apėmusi maro epidemija dar labiau sustabdė gyvenvietės vystymąsi. 1757 m. Rusijos kariuomenei priartėjus prie Klaipėdos, pilies komendantas įsakė padegti Vitės ir Krūmamiesčio sodybas, kad būtų lengviau gintis nuo priešo.
Tačiau nepaisant to, amžiaus pabaigoje Vitė ėmė sparčiai augti. Karų išvargintame pasaulyje išaugus paklausai linams ir medienai, Klaipėdos uostas jau nebeišsiteko Danės upės žiotyse ir ėmė plėstis Vitės kaimo teritorijoje. Kėlėsi nauji gyventojai, statėsi sodybos, kurių 1785 - ųjų metų duomenimis jau buvo apie 50. Gyvenvietė išsiplėtė nuo Žvejonės upelio iki Danės upės. Turtingi Klaipėdos pirkliai, anglai ir škotai, neapgyvendintose Vitės žemėse statė lentpjūves, vėjo malūnus, sandėlius, sankrovos bei balasto aikšteles. Pačiame kaimelio centre įsikūrė Senoji Vitės karčema, 1799 m. pastatyta pradinė mokykla.